KAUNO KALĖJIMAS

Praūžus 1831 metų sukilimui, vykstant revoliuciniam judėjimui Vakarų Europoje ir jo atgarsiams pasireiškiant Kaune ir gubernijoje, miesto ir gubernijos valdytojams teko susirūpinti naujo kalėjimo statyba. Jie ilgai ieškojo kalėjimui vietos. Pagaliau, ją, pagal 1847 metais sudarytą miesto augimo generalinį planą, parinko dabartinių Mickevičiaus, Kęstučio ir Spaustuvininkų gatvių kvartale. Parengtas ir patvirtintas 300 vietų kalėjimo projektas, tačiau neatsirado rangovo, galinčio jįįgyvendinti.

Tik 1857 m. sudarytas statybos kontraktas su III gildijos Kauno pirkliu Bereliu Šternfeldu – kuris įsipareigojo per trejus su puse metų, savo lėšomis pastatyti kalėjimą ir išnuomoti jį valdžiai, kuri per 30 metų nuomodama grąžins išlaidas, kasmet mokėdama po 5500 rublių nuompinigių. Įdomiausia, kad B. Šternfeldas statė kalėjimą kaip jam priklausantį privatinės nuosavybės teisėmis statinį. Statybos sąmata sudaryta 156,7 tūkstančio sidabro rublių. B. Šternfeldas gavo iš iždo 68 tūkstančius rublių paskolą ir 1858 m. pavasarį pradėjo darbus. Tačiau neįstengė statybos baigti kontrakte numatytu terminu, dėl to tarp jo ir valdžios žinybų prasidėjo konfliktai, kurie truko daugiau kaip 10 metų. Todėl kalėjimo užbaigimas užsitęsė iki 1864 metų. Siekdama išieškoti įsiskolinimą iždui valdžia bandė parduoti kalėjimą iš varžytinių, tačiau neatsirado pirkėjų norinčių jį pirkti.

Caro valdžia 1882 m. gruodžio 1 d. nupirko iš B. Šternfeldo Kauno kalėjimo pastatus. Bet ir po to dar kelerius metus vyko ginčai dėl žemės sklypo, kuriame kalėjimas buvo pastatytas.

Bendro pobūdžio norminį projektą pritaikė Kauno gubernijos statybos skyriaus architektas Nikolajus Ikonnikovas (1818-1858 m.). Naujojo kalėjimo projekte buvo numatyta 300 vietų kaliniams, koplyčia, administracinės – ūkinės patalpos, butai tarnautojams. Bet vėliau čia kaliniams vietų skaičius išaugo iki 550. Pagrindiniuose korpusuose, kuriuose susidarė du ilgi fligeliai, buvo įrengta 84 bendros kameros ir 36 vienutės. Bendra kamera buvo 5,5 m ilgio ir apie tiek pat pločio. Vienutė buvo 4,5 m ilgio ir nuo 1,6 iki 2,1 m pločio. Nors šios kameros buvo vadinamos vienutėmis, ilgainiui jose pradėta laikyti po 3, 4, net 5 kalinius.

Apytamsiame ir drėgname kalėjimo pusrūsyje irgi buvo įrengtos kameros. Vienu metu ten veikė ir persiuntimo kamera. Šiame pusrūsyje taip pat buvo įrengti karceriai.

Kalėjimo viduje kaliniams pasivaikščioti buvo du kiemai – vienas 41 m ilgio ir 10,5 m pločio, kitas (moterims) labai siauras – 4,8 m pločio. Iš visų pusių pasivaikščiojimo kiemus supo kalėjimo sienos bei aukštos mūrinės tvoros. Aplinkui bokštuose dieną naktį budėjo ginkluoti sargai.

Gelsvos spalvos, trijų aukštų kalėjimo korpusą su mažyčiais, grotomis apraizgytais langučiais, dengė keturių metrų aukščio stora mūrinė tvora. Ant jos viršaus dar styrojo pusantro metro aukščio spygliuotas vielos raizginys. Kalėjimo korpusai su administraciniais pastatais užėmė beveik pusę Mickevičiaus, Kęstučio ir Spaustuvininkų gatvių kvartalo. Tai buvo vienas pirmųjų tokio dydžio statiniųšiame Karmetilų rajone. Jis toli matėsi Kauno apylinkėse ir visiems kėlė siaubą. Liaudis jį vadino „Kauno Bastilija“, „Geltonąja“.

1925 m. Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas priklausė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Kalėjimo kompleksą sudarė 7 mūriniai pastatai.

1927 m. čia buvo laikoma 1290 kalinių.

1937 -1939 m. kalėjime buvo 1500 kalinių.

1940 m. birželio 18 d. Lietuvos Liaudies vyriausybė paskelbėėjusio prezidento pareigas Justo Paleckio pasirašytą amnestijos aktą, ir visi politiniai kaliniai buvo paleisti iš kalėjimų ir koncentracijos stovyklų, nors Kauno kalėjimas po to dar funkcionavo 20 metų.

1945 m. kalėjimo talpumo limitas buvo padidintas iki 1850, nors birželio 1 d. kalėjime kalinamųjųžmonių skaičius buvo pasiekęs didžiausią skaičių per visą jo egzistavimo laikotarpį – buvo kalinama 3515 žmonių. 1946 m. – 1881 kalinys, 1947 m. – 2290, 1948 m. – 1813, 1949 m. – 1522, 1950 m. – 1402, 1951 m. – 1303, 1952 m. – 1334. 1952 m. gruodžio 1 d. kalėjime jau buvo laikomi 846 kaliniai ir pirmą kartą po dvylikos metų kalinių skaičius priartėjo prie buvusio 1940 metų pabaigoje.

1960 m. liepos 26 d. Lietuvos TSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą Nr. 390, kuris visiškai likvidavo šiąįkalinimo įstaigą. Po rūmų kapitalinio remonto, atlikus rekonstrukcijos darbus, kalėjimo vietoje Mickevičiaus gatvėje Nr. 11 įsikūrė Kauno politechnikos instituto „Vibrotechnikos“ mokslinio tyrimo sektorius, kurio pagrindinė mokslinė kryptis – precizinė vibrotechnika. Sektoriaus mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Kazimiero Ragulskio, kūrė naujas mechanines sistemas – mašinas, manipuliatorius, robotus, kurie šiandien sėkmingai taikomi medicinoje, technikoje, žemės ūkyje. Niūrioji „Kauno Bastilija“ tapo švietimo – mokslo židiniu.

1969 m. liepos 15 d. Kauno kalėjimas įtrauktas į respublikinės reikšmės istorijos paminklų sąrašą, kadangi iki 1940 metųčia buvo kalinami pogrindinės komunistų partijos nariai.

1974-aisiais Kalėjimo centriniame pastate įsikūręs Kauno politechnikos instituto „Vibrotechnikos“ mokslinio tyrimo sektorius perdavė, Kauno istorijos muziejui ilgalaikiam naudojimui, buvusį kalėjimo penktąjį vienučių skyrių. Šiame skyriuje buvo palikti nepakeisti karceriai, kameros, vienutės, įrengtos ekspozicijos iš politinių kalinių gyvenimo. Taip atsirado dar vienas Kauno istorijos muziejaus filialas. Tačiau vėliau šias patalpas institutas ir muziejus pavertė savo sandėliais ir saugyklomis.

Iš buvusio Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo išliko tik keli pastatai, atspindintys senąją paskirtį ir dar išlaikę senąją struktūrą ir architektūrą. 1990 m. lapkričio 19 d. Kauno m. savivaldybės paminklotvarkos poskyris pasiūlė palikti pastatą paminklų sąraše, pakeičiant paminklo apibūdinimą.

1993 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 552 pastatas turėjo būti rekonstruotas į Kauno tardymo izoliatorių. 1994 m. sausio 21 d. pastatas buvo perduotas VRM Kauno m. policijos komisariatui.

1997 metais buvo pradėta pastato rekonstrukcija, kuri užsitęsė daugiau kaip šešerius metus ir kainavo 24 mln. litų.

Vykdant teisinės sistemos reformą, 2000 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos kriminalinių bausmių vykdymo sistema perduota iš Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities į Teisingumo ministerijos valdymo sritį. Pataisos reikalų departamentui grąžintas nepriklausomos Lietuvos tarpukario laikais turėtas pavadinimas - Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

KAUNO TARDYMO IZOLIATORIUS (VEIKLOS ADRESU A. MICKEVIČIAUS G. 11)

Kauno tardymo izoliatorius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo įsteigtas 2004 metų sausio 21 d. Tai nauja Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi įstaiga – pirmoji įkalinimo įstaiga, atidaryta Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.

Kauno tardymo izoliatorius - moderniausia įkalinimo įstaiga Lietuvoje. Izoliatoriaus teritorija užima apie 7 tūkst. kvadratinių metrų Trijų aukštų pastate įrengtos 86 kameros, pasivaikščiojimo kiemeliai bei administracijos patalpos. Dviejų – keturių vietų kamerose vienu metu galima laikyti 262 asmenis, kuriems teismo sprendimu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Kauno tardymo izoliatorius oficialiai atidarytas ir pristatytas visuomenei 2004 m. birželio 10 d.

2004 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriumi paskiriamas Markas Tokarevas, iki to vadovavęs Marijampolės pataisos namams.

Siekiant tobulinti bausmių vykdymo sistemos valdymą kuriant efektyvų bei profesionalų administravimą ir atsižvelgiant į bausmių vykdymo sistemai nustatytus tikslus ir uždavinius bei problemas, susijusias su dabartine minėtos sistemos reformos padėtimi, 2006 m. sausio 9 d. rotacijos principu Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriumi paskiriamas Arnoldas Pranevičius, dirbęs Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriumi.

KAUNO TARDYMO IZOLIATORIUS (VEIKLOS ADRESU TECHNIKOS G. 34, KAUNAS)

Įstaiga įsteigta 1968 m. Iš pradžių planuota, jog pastatas bus naudojamas kaip bendrabutis darbininkams, tačiau 1968 m. rugsėjo 6 d., vadovaujantis LTSR VRM įsakymu Nr. 0121, įsteigta Kauno auklėjamojo darbo kolonija, skirta vykdyti laisvės atėmimo bausmę nuteistiems vyriškos lyties nepilnamečiams.

Kriminalinės justicijos politika nuo įstaigos įsteigimo keitėsi – nuo baudžiamosios iki auklėjamosios justicijos, todėl ir įstaigos pavadinimas per jos veiklos metus ne kartą keitėsi.

1994 m. liepos 7 d. Kauno auklėjamosios darbo kolonijos pavadinimas pakeistas į Kauno auklėjimo darbų koloniją. Baigus statyti nepilnamečių tardymo izoliatorių, 1998 m. birželio 1 d. įstaigos pavadinimas pakeistas į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-auklėjimo darbų koloniją. Nepilnamečių tardymo izoliatorius pradėjo veikti 1998 m. rugpjūčio 1 d.

Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. visa įkalinimo įstaigų sistema iš Vidaus reikalų ministerijos pavaldumo perėjo į Teisingumo ministerijos pavaldumą, todėl įstaigai suteiktas pavadinimas – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-auklėjimo darbų kolonija. Įsigaliojo naujas Tarnybos Kalėjimų departamente statutas, reglamentuojantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, materialinį-techninį aprūpinimą, veiklos kontrolę ir pareigūnų teisinę padėtį. Tačiau reformos tuo nesibaigė: 2002 m. buvo priimtas ir 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Bausmių vykdymo kodeksas, kuris pakeitė iki tol galiojusį 1971 metų Pataisos darbų kodeksą. Nepilnamečių kriminalinė justicija orientuota į asmenybės korekciją, humanizuotos nepilnamečiams taikomos bausmės. Įstaigos pavadinimas buvo pakeistas dar kartą ir suteiktas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namų pavadinimas. Įgyvendinant naujojo Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, įstaigoje 2004 m. gruodžio mėn. pastatyti ilgalaikių pasimatymų kambariai. Nuo 2005 m. sausio mėn. nepilnamečiams buvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai.

Nuo 2006 metų balandžio mėnesio pradėta vykdyti nauja kriminalinių bausmių rūšis – arešto bausmė nepilnamečiams. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namaitapo vienintelė šalies įstaiga, kurioje buvo laikomi suimti, taip pat laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteisti nepilnamečiai. Nuo 2006 m. balandžio mėn. įstaigai pavesta vykdyti ir arešto bausmę nuteistiesiems nepilnamečiams. Todėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose buvo vykdomi šie uždaviniai: kardomasis kalinimas – suėmimas, laisvės atėmimo bausmė bei arešto bausmė nepilnamečiams.

Dėl įstaigos specifikos (lyginant su kitomis pataisos įstaigomis), jos veiklą reglamentavo ne tik bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo teisės aktai, bet ir norminiai dokumentai, reglamentuojantys tik nepilnamečių teisinę (teises, laisves ir pareigas) padėtį bei įstaigos ir įstaigos darbuotojų kompetenciją dirbant su nepilnamečiais. Įstaigoje buvo įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos nacionalinės programos veiksmingesnei nepilnamečių justicijos sistemai kurti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų reorganizavimo“ 2020 m. rugpjūčio
3 d. biudžetinė įstaiga Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai prijungti prie Kauno tardymo izoliatoriaus. Iki liepos 31 d. buvo baigti visi turto bei dokumentų perdavimo darbai, o nuo šiol ši įstaiga vadinasi Kauno tardymo izoliatorius, veikianti veiklos adresu Technikos g. 34. Reorganizavimo tikslas – didinti biudžetinių įstaigų veiklos ir valdymo efektyvumą optimizuojant administravimą, racionaliai naudoti turimus materialinius, finansinius išteklius pavestoms funkcijoms vykdyti.

Visa įstaigos teritorija suskirstyta į keturis, vienas nuo kito izoliuotus sektorius. Pirmasis – pataisos namai, čia gyvena bei mokosi nuteistieji nepilnamečiai ir nuteistieji iki dvidešimt ketverių metų amžiaus, kuriems laisvės atėmimo bausmė paskirta jiems būnant nepilnamečiais. Antrasis – tardymo izoliatorius, čia laikomi nepilnamečiai, kuriems pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas, laukiantys nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistieji nepilnamečiai, arešto bausmę atliekantys nepilnamečiai ir suaugę asmenys, taip pat suaugę nuteistieji – buvę ar esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, vadžios ir valdymo institucijų pareigūnai. Trečiasis sektorius – tai skyrius, kuriame gyvena nuteistieji, turintys teisę išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos. Ketvirtasis sektorius – tai gamybinės patalpos, jose nuteistieji įgyja profesiją bei dirba suaugę nuteistieji.