Naujienos

Pasaulinę sveikatos dieną – diskusija, skirta savižudybių prevencijai

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos Pasaulinę sveikatos dieną skyrė jautriai ir vis dar aktualiai temai bausmių vykdymo sistemoje – organizuota nuotolinė diskusija „Savižudybių prevencija bausmių vykdymo sistemoje: pasiekimai ir iššūkiai“.

Nuotoliniame renginyje Kalėjimų departamento specialistai pristatė laisvės atėmimo vietų įstaigose taikomą savižudybių prevencijos algoritmą, savižudiško elgesio pataisos namuose rodiklius, taip pat 2020 m. vykdytos prevencinės veiklos analizės rezultatus, identifikuotus sisteminius trūkumus bei vystymo gaires. Renginyje taip pat dalyvavo Seimo nariai, Seimo kontrolieriaus įstaigos, Teisingumo, Socialinės ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijų, Valstybinio psichikos sveikatos centro atstovai.

„Neramina tai, kad turime savižudybių ir savęs žalojimo atvejų augimą. Poveikį padarė ir pandemija, karantinas, nuteistųjų pasimatymų su artimaisiais ribojimas, taip pat ir psichologų trūkumas. Kaip žinia, psichologai neteko pareigūnų statuso ir iš 52 pataisos namuose dirbusių psichologų tebuvo likę 17. Dabar vėl turime 33 psichologus. Tai jau proveržis laisvės atėmimo įstaigose. Psichologų įdarbinimą ir toliau laikome prioritetu. Kalėjimų departamente neturime pamiršti ir dirbančių pareigūnų, kurie susiduria tiesiogiai su savižudybėmis ir savęs žalojimo atvejais. Todėl svarbu, kad psichologas konsultuotų ir pareigūnus – kaip jiems reaguoti, kaip atpažinti iš anksto suicidinius atvejus“, – sakė Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas.

Pasak Kalėjimų departamento vadovo, kalbant apie savižudybių prevenciją iššūkiu ir užduotimi tampa mokymai, kad pataisos namuose dirbantys specialistai ir pareigūnai identifikuotų rizikas, gebėtų naudotis naujausiomis programomis, kad būtų vykdomas dinaminės priežiūros modelis.

Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Cimalanskaitė-Kazlauskienė pristatydama temą apie savižudybių prevenciją bausmių vykdymo sistemoje papasakojo, kad savižudybių prevencijos algoritmas taikomas nuolat, pradedant nuo to momento, kai asmuo atvyksta į laisvės atėmimo įstaigą, įvertinami jo polinkiai, sveikata, taip pat ir psichologinė būklė.

„Kiekvienoje įsaigoje yra aukštos suicidinės rizikos asmenų sąrašas – vyksta jų intensyvesnis stebėjimas, dažnesni pokalbiai, esant poreikiui teikiama psichologo pagalba. Jeigu šie nuteistieji bando atimti sau gyvybę – suteikiama medikų pagalba, tęstinė psichologinė-medicininė pagalba“, – nuotolinio renginio metu sakė Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė.

Pasak pranešėjos V. Cimalanskaitės-Kazlauskienės, Laisvės atėmimo įstaigose bandymų nusižudyti pernai padaugėjo. Keliamos prielaidos, kad tai gali būti susiję su teisės aktų pakeitimais, draudžiančiais rūkyti tam tikrais atvejais. Taip pat ir su tuo, kad perpus sumažėjo psichologinės pagalbos prieinamumas – beveik pusė specialistų paliko darbą, kai neteko pareigūnų statuso. Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose vienam psichologui tenka nuo 200 iki 300 bausmę atliekančių asmenų.

Nuteistiesiems psichologinė pagalba prieinama ne visuomet, ypač per pandemiją, nes įkalinimo įstaigos neturėjo priemonių teikti psichologų pagalbą nuotoliniu būdu. Nuteistųjų psichologinę būklę apsunkino karantino ribojimai, kai jie negalėjo susitikti su artimaisiais

Kalėjimų departamento direktoriaus patarėja Raimonda Čižauskaitė mano, kad savižudybės laisvės atėmimo įstaigose gali išlikti aktualia tema dar ilgai, nes čia patiriamos spaudimo priemonės, smurtas tarp nuteistųjų, kontaktų su artimaisiais nebuvimas – lemia, kad žmonės išgyvena labai stiprų psichologinį diskomfortą.

„Kalėjimų departamentui reikalinga pagalba iš šalies, resocializacijos darbuotojų, psichologų turime labai mažai. Susidūręs su konkrečiu atveju pareigūnas elgiasi pagal savo supratimą – panaudodamas antrankius ar kitokią priemonę. Tačiau reikia kompleksinės pagalbos pareigūnams, kad jie atpažintų tuos atvejus iš anksto ir galėtų padėti“, – sakė R. Čižauskaitė.

Kalėjimų departamentas, išanalizavęs ir aptaręs su įvairių institucijų atstovais situaciją dėl savižudybių prevencijos, sieks tobulinti šios prevencijos strategiją, Resocializacijos skyriui paveda sukurti tarpinstitucinę darbo grupę, skirtą bendradarbiavimui su akademine bendruomene, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis institucijomis.

Informacija atnaujinta 2021 m. balandžio 8 d. 09:37

Svarbiausia informacija apie COVID-19

Pusiaukelės namai

Ko tikėtis atėjus į pasimatymą?

 

Naujienlaiškis

Įveskite el. pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos