Pastaruoju metu su nepilnamečiais dirbantys specialistai vis dažniau kelia klausimą dėl vienodos nepilnamečių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos.
Atsižvelgiant į tai, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2014 m. gegužės 9 dieną inicijavo apskritojo stalo diskusiją „Nepilnamečių nusikalstamo elgesio korekcinių programų ir rizikos pakartotinai nusikalsti vertinimo metodikų reikšmė nusikalstamumo prevencijoje“ su socialiniais partneriais. Kalėjimų departamento vyriausiasis patarėjas Rokas Uscila sveikindamas renginio dalyvius, paminėjo, kad Kalėjimų departamentas turi savo viziją dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo instrumento poreikio ir kvietė visus dalyvaujančiuosius išsakyti savo požiūrį apie nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir programų poreikį bei galimybę instrumento diegimui ne tik bausmių vykdymo sistemoje, tačiau ir socialinių partnerių institucijose.
Paminėtina, kad renginio metu daugumos socialinių partnerių atstovų požiūris į nepilnamečių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir programų poreikį bei reikšmę vaikų gerovei ir nepilnamečių nusikalstamumo prevencijai yra pozityvus. Nevyriausybinės organizacijos atstovo teigimu, tarptautiniame lygmenyje yra taikoma ne viena metodika nepilnamečių nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimui. Todėl buvo pateiktas siūlymas atlikti metodikų (pvz. Kanados, Didžiosios Britanijos ir kt.) lyginamąsias analizes.
Taip pat buvo priminta, kad 2007 m. Lietuvos akademinių bendruomenių atstovai yra sukūrę panašaus pobūdžio metodiką. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas pabrėžė kompleksinio ir kokybiško požiūrio svarbą dirbant su vaikais -  nepilnamečių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos taikymo atveju svarbu numatyti ir priemones, kurios būtų taikomos įvertinus nepilnamečio elgesio riziką nusikalsti. Esant korekcinių priemonių stokai pati metodika prarastų vertę ir neprisidėtų prie nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos efektyvinimo. Šiuo atveju Kalėjimų departamento atstovas patikslino, kad paaiškėjus mažai nusikalstamumo rizikai paprastai netikslinga taikyti elgesio korekcines priemones. Taip pat diskusijos apie priemonių svarbą metu akcentuotas centralizuotos duomenų bazės poreikis. Tokiu būdu, pasak renginyje dalyvavusių akademinės bendruomenės atstovų, būtų užtikrintas informacijos apie elgesio rizikos įvertinimą prieinamumas ir paties instrumento nuolatinis tobulinimas. Renginio dalyviai ne kartą diskutavo apie sistemos, apimančios duomenų bazę, rizikos vertinimo ir elgesio korekcijos priemones, aktualumą, tačiau prieita prie išvados, kad vis dėlto pagalbos vaikui modelis būtų realesnis. Toks modelis galėtų būti Nepilnamečių justicijos programos sudėtinė dalis.
Renginyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vėliučionių vaikų socializacijos centro, Vilniaus vaikų socializacijos centro, Vilniaus miesto psichologinės-pedagoginės tarnybos, Specialiosios psichologijos ir pedagogikos centro, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“, Mykolo Romerio universiteto atstovai.