Siekiant pozityvaus užimtumo, praėjusį savaitgalį Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus pusiaukelės namų nuteistieji kartu su darbuotojomis buvo išvykę į Marcinkonių ir Musteikos kaimus Varėnos rajone.

Per išvyką buvo aplankytas Čepkelių rezervatas, kuriame gidas Gintautas papasakojo rezervato išlikimo istoriją ir kodėl jis nebuvo paverstas durpynu, kokie čia gyvena žvėrys bei kokie tyrimai atliekami. Anot gido, Čepkeliai – unikalus, žmogaus veiklos mažai paliestas pelkynų kompleksas, kur didžiausius plotus užima kimininė aukštapelkė, apaugusi retomis, apie 150 metų skaičiuojančiomis keružėmis pušaitėmis. Sužinota, kad vienoje pelkės dalyje yra daugiau kaip 20 ežerėlių. Rezervatas pasižymi išskirtine buveinių ir rūšių įvairove, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių gausa. Čia peri rezervato simboliu tapę kurtiniai, taip pat yra didžiausios Lietuvoje gervių peryklos.

Musteikos kaime ekskursijos dalyviai aplankė Drevinės bitininkystės ūkį, kur tuo metu vyko metų renginys „Medkopis“. Visi pirmą kartą pamatė, kaip įkopęs į pušį bitininkas drevėje kopinėja medų, teko paragauti korių su medumi. Dzūkai – vieninteliai iš lietuvių etnografinių grupių, galinčių didžiuotis medžių drevėse vis dar laikantys bites. Drevinės bitininkystė yra išlikusi tik pietų Lietuvoje.

Taip pat Drevinės bitininkystės ūkyje vyko įvairios edukacinės programos: iš bičių korių buvo lydomas vaškas, po to iš bičių korių vaško darytos žvakės, stebėta ir mokytasi, kaip su titnagu įskelti ugnį, rištos virvės, rauti grikiai. Pietų metu visi buvo pavaišinti grikių koše su mėsa, čiobrelių arbata, o didžiausią įspūdį paliko labai gardi grikių babka.

Renginio organizatoriai kvietė kitais metais vėl apsilankyti Musteikos kaime renginyje „Medkopis“ ir patirti naujų įspūdžių bei patirčių.