Alytaus pusiaukelės namų darbuotojos, besirūpinančios nuteistųjų, laisvalaikiu, užimtumu ir akiračio plėtimu jau ne pirmąkart organizuoja nuteistųjų kelines po įvairius Lietuvos kraštus. Šį rudenį nuspręsta organizuoti pusiaukelės namų nuteistųjų išvyką į Kauno apylinkes. Darbuotojos parinko įdomesnių objektų ir kartu su nuteistaisiais išvyko į ekskursiją.

Kaune aplankė žinomo Lietuvos gamtininko įkurtą Tado Ivanausko muziejų, kuris buvo muziejus įsteigtas 1919 m. kartu su Gamtos tyrimo stotimi Kaune.

Vykdydamas savo misiją supažindinti visuomenę su pasaulio ir Lietuvos gyvūnijos įvairove, raida, gamtiniais saitais, zoologijos mokslu, muziejus tyrinėja, aprašo, kaupia ir eksponuoja gyvūnijos, kaip žmonijos gamtinės aplinkos, materialiuosius ir nematerialiuosius liudijimus. Muziejus yra mokymosi ir mokslinių tyrimų vieta, zoologinės informacijos kaupėjas ir teikėjas.

Tado Ivanausko muziejuje nuteistieji pamatė daug ekspozicijų, kuriose eksponuojami įvairūs gyvūnai – bestuburiai, vabzdžiai, žuvys-varliagyviai-ropliai, paukščiai, žinduoliai, taip pat medžioklės trofėjai.

Būdami Kaune ekskursantai iš Alytaus pataisos namų aplankė ir soborą - Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią. Sužinojo, kad kauniečių vadinama soboru, bažnyčia pradėta statyti 1891 metų birželį ir baigta 1895 metais, o tų pačių metų rugsėjo 19 d. pervadinta, kaip stačiatikių šv. Petro ir Povilo katedra arba soboras.

Buvo aplankyta Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, kuri niekuomet nebuvo paprasti maldos namai. Įkurta kaip Kauno miesto parapijos bažnyčia, vėliau ji tapo dekanato, vyskupijos, arkivyskupijos ir metropolijos centru. Šios šventovės istorija glaudžiai susipina su Kauno miesto, Katalikų Bažnyčios Lietuvoje ir visos Lietuvos valstybingumo istorija.